išgulėti

išgulėti
išgulė́ti, ìšguli (išgùli), -ė́jo 1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulė́ti Ėr. 2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulė́si, kelkis! Srv. 3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu svečiuos Gs. Išsigulėj[o], išsigulėj[o] in lažkos, pavalgė ir nuej[o] kieman Arm. 4. intr. kurį laiką sirgti gulint: Žmogus ilgus metus išgulėjo lovoje rš. 5. refl. pasveikti pagulėjus: Tegul guli, tai išsigulės Lp. Gal išsigulė̃s ta kiaulė, gal nedvės Pc. 6. intr. neiti į darbą: Per lietus tris dienas bitės išgulė́jo Slm. 7. intr. išbūti: Pinigai išgulėjo bánko[je] dešims metų Ėr. 8. tr. suslėgti, suspausti, sutrinti, sunaikinti nuo gulėjimo: Visi žirniai išvolioti, išgulė́ti Ėr. Jei pavasarį sniegas išguli rugius slėniuose, tai bulvės tais metais reikia sodinti kalneliuose A.Vien. Kas tik buvo sėta slėniuos, tai vanduo išgulėjo BsPII206. Sniegas išgulėjo rugius Pns. Pūrai išguli (iškali, išnaikina) žoles daržūse, ir žemė paliekta be žolių Šts. Suskis išguli dobilus, bet neišeita par griovį Šts. Našlelės patalai išgulėti D14. Šeirės lova išgulėta, meilės žodžiai iškalbėti KlpD73. | Jūsų ten visi laukai išgulė́ti (jūs ten visą laiką gyvenat), o nieko nežinot Krsn. 9. tr. nuo gulėjimo įgyti naujų gerų savybių. ^ Linai šilką išgul (pasidaro kaip šilkas begulėdami) Sr. | refl.: Pjaustinėjimui imti tik gerai išdžiūvusias ir išsigulėjusias lentas rš. Neišsigulė́jus duona (neiškepus kaip reikia) Jnšk. 10. intr. SPII62, An priderėti, priklausyti, būti kaip reikiant: Merga kaip išgùli Kp. \ gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; išgulėti; nugulėti; pagulėti; pergulėti; pragulėti; prigulėti; sugulėti; užgulėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • išgulėti — vksm. Šuõ vi̇̀są diẽną išgulėjo būdojè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvartyti — tr. Rtr; N 1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugulėti — sugulėti, sùguli (sugùli), ėjo 1. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi (kas bus iš to gulėjimo)? Sim. 2. intr. išgulėti: Jis dvi savaites sugulėjo ligoninėj Lnkv. 3. tr. suvelti, sutrinti, sujaukti: Ir vėl atrėmė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įgulėti — įgulėti, į̃guli, ėjo 1. refl. įprasti gulėti, ilgai gulėti: Įsigulėjau, tai nebenoriu nė atsikelti Š. 2. tr. išgulėti, išnakvoti: Nebijokit, kiek įgulėsiu (kiek naktų nakvosiu), tiek ir užmokėsiu Ds. 3. tr. begulint ką įspausti: Įgulėjau duobę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulėti — apgulėti, àpguli (apgùli), ėjo 1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulėti tų žmonių Šts. 2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulėjau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulėk LB184. Apsigulėjom Vėliavoj B. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgulėti — atgulėti, àtguli (atgùli), ėjo 1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulėjo dvidešims metų Ėr. Man atgulėt reikia, kad nusgąstu Knv. 2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagulėti — ×dagulėti, dàguli (dagùli), ėjo (hibr.) intr. 1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn. 2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm. gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbambsoti — intr. išgulėti kurį laiką nemiegant, tingint: Visą rytą lovoj išbambsojo rš. ║ išriogsoti: Medžiai neskusti pervasar išbambsojo ant lauko Ds. bambsoti; išbambsoti; pabambsoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”